Ingridos Leunig kontora
Santuokos nutraukimas
Nutraukti santuoką bendru sutarimu yra greičiausias ir mažiausiai išlaidų reikalaujantis santuokos nutraukimo būdas, sudarantis galimybę sutuoktiniams išsaugoti taikius santykius ir leidžiantis jiems apsaugoti save ir vaikus nuo neigiamų emocinių išgyvenimų. Sąlygos Norint nutraukti santuoką bendru sutarimu, privalo būti visos trys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje išvardytos sąlygos: 1) Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei 1 metai (jei nuo santuokos sudarymo nepraėjo 1 metai, santuoką vis tiek galima nutraukti, tačiau tokiu atveju į teismą reikės kreiptis bendra ginčo teisenos tvarka su prašymu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. nėra suteikiama galimybė kreiptis į teismą supaprastintos procedūros tvarka). 2) Abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). 3) Abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Kokie procesiniai dokumentai teikiami teismui? (CK 3.52 str.) Prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo būti nurodyti (aptarti) šie aspektai: 1) Santuokos nutraukimo priežastys. 2) Turto pasidalijimas: (i) kiek registruoto ir neregistruoto turto sutuoktiniai turi; (ii) kam kokia nuosavybės teise (asmenine ar bendrąja jungtine) turtas priklauso; (iii) kiek ir kokio turto kiekvienas iš sutuoktinių gauna po santuokos nutraukimo. Paprastai tam sutuoktiniui, kuriam po santuokos nutraukimo lieka turtas (automobilis, butas), lieka ir įsipareigojimai kreditoriui. Norint vieną iš sutuoktinių atleisti nuo skolos, būtinas kredito įstaigos (banko) sutikimas. 3) Skolų pasidalijimas: (i) nurodomos tiek asmeninės, tiek bendros skolos; (ii) aptariama, kiek ir kokių skolų lieka kiekvienam sutuoktiniui; (iii) bet kuris iš sutuoktinių gali savo vardu priimti bet kurias skolas (tiek asmenines, tiek bendras), tačiau būtinas kreditoriaus sutikimas, nes be jo teismas sutarties nepatvirtins. 4) Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, gyvenimo sąlygos: su kuriuo iš tėvų ir kur lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. 5) Nepilnamečių vaikų išlaikymas: numatoma konkreti išlaikymo suma, kurią privalo mokėti vienas iš tėvų, su kuriuo negyvena vaikas (atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką, rekomenduotinas minimalus išlaikymo (alimentų) dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga); 6) Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka: detaliai aptariama, kaip, kada vienas iš tėvų, gyvenantis skyrium, bendraus, susitiks su vaikais. 7) Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas: ar po santuokos nutraukimo vienam iš buvusių sutuoktinių kitas mokės išlaikymą, jei taip – kokio dydžio. 8) Sutuoktinių pavardės: ar po santuokos nutraukimo paliekama sutuoktinio pavardė, ar norima susigrąžinti ikisantuokinę (mergautinę) pavardę. Prie prašymo ir sutarties turi būti pridėti šie dokumentai: 1) Sutuoktinių tapatybę patvirtinantys dokumentai (pasas arba asmens tapatybės kortelė). 2) Santuokos liudijimas. 3) Nepilnamečių vaikų (jei tokių yra) gimimo liudijimai. 4) Pažymos apie sutuoktinių turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą tiek asmeninės, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise (jei tokio turto nėra, pažyma vis tiek reikalinga). 5) Pažymos apie nuosavybės teise turimas transporto priemones (jei tokių nėra, pažyma vis tiek reikalinga). 6) Informacija apie kreditorius, skolas (tiek asmenines, tiek bendras). Žyminis mokestis Kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu pareiškėjai nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami.
Naujienose
Ar norėtumėte sužinoti daugiau?
Išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo sutarties sąlygų teisėtumo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Bylos Nr. e3K-3-58-943/2023 (aktyvi nuoroda).
Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį - https://www.lat.lt/naujienos/isnagrineta-byla-del-santuokos-nutraukimo-sutarties-salygu-teisetumo/1307
Išnagrinėta byla dėl baudos skyrimo už teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą
2023 m. balandžio 6 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl galimybės teismui skirti antstolio prašomą baudą vaiko motinai, nevykdančiai teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Bylos Nr. e3K-3-119-969/2023. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį - https://www.lat.lt/naujienos/isnagrineta-byla-del-baudos-skyrimo-uz-teismo-sprendimu-nustatytos-bendravimo-su-vaiku-tvarkos-nevykdyma/1379
Bažnytinio teismo teisėjas: „Didžioji dalis teismuose nagrinėjamų bylų yra dėl santuokos pripažinimo negaliojančia“
Panevėžio vyskupijos Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas, kunigas dr. Romualdas Zdanys yra ir vyskupijos bažnytinio teismo oficiolas (pirmininkas). Vienu geriausių kanonų teisės specialistų Lietuvoje laikomas dvasininkas žurnalo „Teismai.lt“ skaitytojams pasakoja apie šių teismų nagrinėjamas bylas ir teisminio proceso ypatumus. Nuoroda - https://www.lat.lt/baznytinio-teismo-teisejas-didzioji-dalis-teismuose-nagrinejamu-bylu-yra-del-santuokos-pripazinimo-negaliojancia/1245
