Ingridos Leunig kontora
Santuokos nutraukimas
Nutraukti santuoką bendru sutarimu yra greičiausias ir mažiausiai išlaidų reikalaujantis santuokos nutraukimo būdas, sudarantis galimybę sutuoktiniams išsaugoti taikius santykius ir leidžiantis jiems apsaugoti save ir vaikus nuo neigiamų emocinių išgyvenimų. Sąlygos Norint nutraukti santuoką bendru sutarimu, privalo būti visos trys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje išvardytos sąlygos: 1) Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei 1 metai (jei nuo santuokos sudarymo nepraėjo 1 metai, santuoką vis tiek galima nutraukti, tačiau tokiu atveju į teismą reikės kreiptis bendra ginčo teisenos tvarka su prašymu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. nėra suteikiama galimybė kreiptis į teismą supaprastintos procedūros tvarka). 2) Abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). 3) Abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Kokie procesiniai dokumentai teikiami teismui? (CK 3.52 str.) Prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo būti nurodyti (aptarti) šie aspektai: 1) Santuokos nutraukimo priežastys. 2) Turto pasidalijimas: (i) kiek registruoto ir neregistruoto turto sutuoktiniai turi; (ii) kam kokia nuosavybės teise (asmenine ar bendrąja jungtine) turtas priklauso; (iii) kiek ir kokio turto kiekvienas iš sutuoktinių gauna po santuokos nutraukimo. Paprastai tam sutuoktiniui, kuriam po santuokos nutraukimo lieka turtas (automobilis, butas), lieka ir įsipareigojimai kreditoriui. Norint vieną iš sutuoktinių atleisti nuo skolos, būtinas kredito įstaigos (banko) sutikimas. 3) Skolų pasidalijimas: (i) nurodomos tiek asmeninės, tiek bendros skolos; (ii) aptariama, kiek ir kokių skolų lieka kiekvienam sutuoktiniui; (iii) bet kuris iš sutuoktinių gali savo vardu priimti bet kurias skolas (tiek asmenines, tiek bendras), tačiau būtinas kreditoriaus sutikimas, nes be jo teismas sutarties nepatvirtins. 4) Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, gyvenimo sąlygos: su kuriuo iš tėvų ir kur lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. 5) Nepilnamečių vaikų išlaikymas: numatoma konkreti išlaikymo suma, kurią privalo mokėti vienas iš tėvų, su kuriuo negyvena vaikas (atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką, rekomenduotinas minimalus išlaikymo (alimentų) dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga); 6) Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka: detaliai aptariama, kaip, kada vienas iš tėvų, gyvenantis skyrium, bendraus, susitiks su vaikais. 7) Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas: ar po santuokos nutraukimo vienam iš buvusių sutuoktinių kitas mokės išlaikymą, jei taip – kokio dydžio. 8) Sutuoktinių pavardės: ar po santuokos nutraukimo paliekama sutuoktinio pavardė, ar norima susigrąžinti ikisantuokinę (mergautinę) pavardę. Prie prašymo ir sutarties turi būti pridėti šie dokumentai: 1) Sutuoktinių tapatybę patvirtinantys dokumentai (pasas arba asmens tapatybės kortelė). 2) Santuokos liudijimas. 3) Nepilnamečių vaikų (jei tokių yra) gimimo liudijimai. 4) Pažymos apie sutuoktinių turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą tiek asmeninės, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise (jei tokio turto nėra, pažyma vis tiek reikalinga). 5) Pažymos apie nuosavybės teise turimas transporto priemones (jei tokių nėra, pažyma vis tiek reikalinga). 6) Informacija apie kreditorius, skolas (tiek asmenines, tiek bendras). Žyminis mokestis Kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu pareiškėjai nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami.
Bendra info
Kaip nutraukti santuoką bendru sutarimu ?
Kiek trunka skyrybų procesas, skiriantis bendru sutarimu arba dėl sutuoktinio kaltės?
Skyrybų dokumentai
Apie teismui reikalingus skyrybų dokumentus informuosime individualiai Kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo būtina pateikti tam tikrą skyrybų dokumentų sąrašą. Šį skyrybų dokumentų sąrašą gali sudaryti skirtingi dokumentai, priklausomai nuo jūsų individualių aplinkybių ir pasirinkto skyrybų būdo. Tačiau tam tikri skyrybų dokumentai (priedai, pažymos ir pan.) visais atvejais yra būtini, tai yra nepriklausomai, ar vyksta skyrybos bendru sutarimu, ar skyrybos dėl sutuoktinių kaltės. Skyrybų dokumentai ir jų priedai – ko reikia teismui? Tam, kad teismas galėtų objektyviai išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus (pavyzdžiui, sutuoktinių turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio ir kitus aktualius klausimus), santuokos nutraukimo byloje būtina pateikti su nagrinėtinomis aplinkybėmis susijusius dokumentus. Jei abu sutuoktiniai sutinka skirtis ir sutaria visais santuokos nutraukimo klausimais, pateikiamų teismui dokumentų sąrašas paprastai yra mažesnis, nei skiriantis ginčo tvarka. Skiriantis bendru sutarimu, rekomenduojame turėti: santuokos liudijimo originalą, asmens tapatybės dokumentų patvirtintas kopijas, jeigu turite nepilnamečių vaikų, jų gimimo liudijimų patvirtintas kopijas, taip pat (jeigu turite) vedybų sutarties, kredito sutarčių, pranešimų kreditoriams patvirtintas kopijas, reikalingas pažymas iš Lietuvos registrų, kitas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Siekiant išsiskirti dėl kaltės, svarbu pasirūpinti šiais dokumentais: santuokos liudijimo originalu, asmens tapatybės dokumentų, vaikų gimimo liudijimų, kreditorinių įsipareigojimų, pranešimų kreditoriams, vykdomųjų antstolių raštų patvirtintomis kopijomis, iš darbovietės gautų pusės metų pajamų pažyma, įrodymais, pagrindžiančiais išlaidas vaikams, kitomis reikalingomis registrų pažymomis ir įrodymais. Skyrybų dokumentai ir pažymos – kokius registrų duomenis reikia pateikti teismui? Su skyrybų dokumentais teismui kartu reikia pateikti valstybinių registrų pažymas, atskleidžiančias sutuoktinių turtinę padėtį bei kitas santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimui aktualias aplinkybes. Paprastai teismui reikia pateikti VĮ Regitros pažymas apie (ne)turimas transporto priemones, VĮ Registrų centro pažymas apie (ne)turimą nekilnojamąjį turtą, pažymas apie šeimos sudėtį, pažymas apie deklaruotas gyvenamąsias vietas, gali reikėtų kitus duomenis patvirtinančių pažymų. Skyrybų dokumentai parengiami per 1-3 dienas Stengiamės, kad klientas jau kitą dieną gautų parengtus teismui skirtus procesinius santuokos nutraukimo dokumentus susipažinimui ir pasirašymui. Bylas dėl santuokos nutraukimo pirma instancija nagrinėja apylinkės teismai: Jeigu santuoką nusprendėte nutraukti bendru sutarimu, tai skyrybų dokumentai paduodami vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Jeigu santuoką nutraukiate dėl vieno sutuoktinio kaltės, tuomet dokumentus reikia pateikti tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje gyvena kaltas dėl santuokos iširimo sutuoktinis. Tačiau jeigu patys nenorite niekur vykti ir stovėti eilėje prie teismo raštinės durų, rekomenduojame skyrybų procesą inicijuoti nuotoliniu būdu (internetu) su profesionalia skyrybų advokatų pagalba. Skyrybų dokumentai skiriantis bendru sutarimu – teismo prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir santuokos nutraukimo padarinių sutartis Kuomet vyksta skyrybos abipusiu sutuoktinių sutikimu, teismui turi būti pateiktas atitinkamas procesinis dokumentas, žinomas, kaip teismui skirtas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Kaip minėta, skyrybų prašymas bendru sutarimu teismui gali būti teikiamas tik tuomet, jeigu sutuoktiniai tarpusavyje būna apsprendę ir suderinę visus su santuokos nutraukimo padariniais susijusius klausimus. Todėl su skyrybų prašymu teismui kartu turi būti pateikta ir sutuoktinių pasirašyta santuokos nutraukimo padarinių sutartis. Skyrybų dokumentus galėsime parengti nuotoliniu būdu (internetu), todėl jums nereikės niekur vykti. Palikdami visus santuokos nutraukimo formalumus mums, sutaupydami savo laiko ir pinigų. Skyrybų dokumentai skiriantis dėl abiejų arba vieno sutuoktinio kaltės – ieškinys dėl santuokos nutraukimo, esant kaltei Kai sutuoktiniams tarpusavyje nepavyksta susitarti dėl santuokos nutraukimo klausimų, tuomet vietoje skyrybų bendru sutarimu lieka ginčo tvarka. Tai reiškia, kad teismui turi būti teikiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl vieno arba abiejų sutuoktinių kaltės. Skyrybų ieškinys dėl sutuoktinio kaltės (arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės) – tai procesinis dokumentas, kuriame keliami reikalavimui dėl santuokos nutraukimo padarinių, su kuriais kita šalis nesutinka. Gavęs skyrybų ieškinį dėl sutuoktinio kaltės, teismas įvertina nagrinėjamos bylos aplinkybes, argumentus, įrodymus bei atsikirtimus (jeigu tokie nesutinkančio su skyrybų ieškinio reikalavimais sutuoktinio būna pateikti) ir sprendžia, ar skyrybų ieškinys tenkintinas pilnoje apimtyje, ar iš dalies. Skyrybų proceso trukmė ir kaina, priklausomai nuo to, ar pasirenkamos skyrybos bendru sutarimu (kai teikiamas skyrybų prašymas bendru sutarimu), ar skyrybos ginčo tvarka (kai teikiamas skyrybų ieškinys dėl vieno arba abiejų sutuoktinių kaltės) ženkliai skiriasi. Todėl savo klientams skyrybas dėl kaltės siūlome tik tuomet, kai skyrybos bendru sutarimu yra tikrai neįmanomos. Vis dėlto nors skyrybų procesas ginčo tvarka yra brangesnis, sudėtingesnis ir ilgiau trunka.
Nutraukti santuoką bendru sutarimu yra greičiausias ir mažiausiai išlaidų reikalaujantis santuokos nutraukimo būdas, sudarantis galimybę sutuoktiniams išsaugoti taikius santykius ir leidžiantis jiems apsaugoti save ir vaikus nuo neigiamų emocinių išgyvenimų. Sąlygos Norint nutraukti santuoką bendru sutarimu, privalo būti visos trys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje išvardytos sąlygos: 1) Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei 1 metai (jei nuo santuokos sudarymo nepraėjo 1 metai, santuoką vis tiek galima nutraukti, tačiau tokiu atveju į teismą reikės kreiptis bendra ginčo teisenos tvarka su prašymu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. nėra suteikiama galimybė kreiptis į teismą supaprastintos procedūros tvarka). 2) Abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). 3) Abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Kokie procesiniai dokumentai teikiami teismui? (CK 3.52 str.) Prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo būti nurodyti (aptarti) šie aspektai: 1) Santuokos nutraukimo priežastys. 2) Turto pasidalijimas: (i) kiek registruoto ir neregistruoto turto sutuoktiniai turi; (ii) kam kokia nuosavybės teise (asmenine ar bendrąja jungtine) turtas priklauso; (iii) kiek ir kokio turto kiekvienas iš sutuoktinių gauna po santuokos nutraukimo. Paprastai tam sutuoktiniui, kuriam po santuokos nutraukimo lieka turtas (automobilis, butas), lieka ir įsipareigojimai kreditoriui. Norint vieną iš sutuoktinių atleisti nuo skolos, būtinas kredito įstaigos (banko) sutikimas. 3) Skolų pasidalijimas: (i) nurodomos tiek asmeninės, tiek bendros skolos; (ii) aptariama, kiek ir kokių skolų lieka kiekvienam sutuoktiniui; (iii) bet kuris iš sutuoktinių gali savo vardu priimti bet kurias skolas (tiek asmenines, tiek bendras), tačiau būtinas kreditoriaus sutikimas, nes be jo teismas sutarties nepatvirtins. 4) Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, gyvenimo sąlygos: su kuriuo iš tėvų ir kur lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. 5) Nepilnamečių vaikų išlaikymas: numatoma konkreti išlaikymo suma, kurią privalo mokėti vienas iš tėvų, su kuriuo negyvena vaikas (atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką, rekomenduotinas minimalus išlaikymo (alimentų) dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga); 6) Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka: detaliai aptariama, kaip, kada vienas iš tėvų, gyvenantis skyrium, bendraus, susitiks su vaikais. 7) Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas: ar po santuokos nutraukimo vienam iš buvusių sutuoktinių kitas mokės išlaikymą, jei taip – kokio dydžio. 8) Sutuoktinių pavardės: ar po santuokos nutraukimo paliekama sutuoktinio pavardė, ar norima susigrąžinti ikisantuokinę (mergautinę) pavardę. Prie prašymo ir sutarties turi būti pridėti šie dokumentai: 1) Sutuoktinių tapatybę patvirtinantys dokumentai (pasas arba asmens tapatybės kortelė). 2) Santuokos liudijimas. 3) Nepilnamečių vaikų (jei tokių yra) gimimo liudijimai. 4) Pažymos apie sutuoktinių turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą tiek asmeninės, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise (jei tokio turto nėra, pažyma vis tiek reikalinga). 5) Pažymos apie nuosavybės teise turimas transporto priemones (jei tokių nėra, pažyma vis tiek reikalinga). 6) Informacija apie kreditorius, skolas (tiek asmenines, tiek bendras). Žyminis mokestis Kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu pareiškėjai nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami.
Skyrybos bendru sutarimu užtrunka vos iki 30 dienų nuo skyrybų dokumentų teismui pateikimo. Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėja dar per 30 dienų nuo jo priėmimo. Todėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu procesui vykstant sklandžiai po mėnesio nuo dokumentų parengimo jau žinosite, kad teismas nutraukė jūsų santuoką, o po dviejų mėnesių jau galėsite gauti ir tai patvirtinantį dokumentą iš Civilinės metrikacijos įstaigos. Jei santuoka nutraukiama dėl kito sutuoktinio kaltės, visas procesas ilgesnis: Teismui priėmus ieškinį, jis siunčiamas atsakovui, jam duodamas 14-20 dienų terminas parašyti atsiliepimui. Gavęs atsiliepimą teismas dažniausiai skiria teismo posėdį. Nuo dokumentų pateikimo iki pirmojo teismo posėdžio gali praeiti keli mėnesiai. Nuo ieškinio padavimo iki pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo gali praeiti metai ar daugiau. Pirmosios instancijos sprendimą galima skųsti aukštesnės instancijos teismui, tokiu atveju skyrybų procesas dar prasitęsia. Atsižvelgiant į tai, savo klientams skyrybas dėl kaltės siūlome tik tuomet, kai skyrybos bendru sutarimu yra tikrai neįmanomos. Vis dėlto nors skyrybos dėl kaltės yra brangesnės ir trunka ilgiau, nei skyrybos bendru sutarimu Visada stengiamės, kad jūsų skyrybų procesas būtų kuo pigesnis, lengvesnis ir greitesnis Mes visuomet stengiamės, kad skyrybos bendru sutarimu tarp sutuoktinių taptų įmanomos. Tam išnaudojame ir ikiteismines procedūras – prireikus, įtraukiame į sutuoktinių tarpusavio derybas nešališką trečiąjį asmenį (mediatorių), kurio tikslas būna surasti tam tikrą kompromisą tarp sutuoktinių. Tik įsitikinus, jog skyrybos bendru sutarimu tarp sutuoktinių negalimos, bei nepavykus mediacijai, pereiname prie skyrybų ginčo tvarka. Kai sutuoktiniai nesugeba susitarti dėl visų santuokos nutraukimo klausimų, tačiau nei vienas iš sutuoktinių nėra kaltas dėl santuokos iširimo, tuomet kreipiamasi į teismą prašant santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Neretai inicijavus skyrybas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vėliau teismo procesas užbaigiamas sutuoktinių taikos sutartimi. Tad net esant ginčui visuomet išlieka galimybė pereiti prie skyrybų bendru sutarimu, vos tik sutuoktiniai būna pasiruošę susitarti dėl visų santuokos nutraukimo klausimų. Jeigu skyrybų dėl kaltės pagrindas yra vieno sutuoktinio kaltė (pavyzdžiui, smurtas, neištikimybė, alkoholizmas ar kitoks esminis sutuoktinio pareigų pažeidimas), tuomet sąlygos sutuoktinių tarpusavio deryboms sunkesnės, o galimybės pereiti nuo skyrybų dėl vieno sutuoktinio kaltės prie skyrybų bendru sutarimu yra mažesnės, nebent pavyksta pasiekti priimtiną susitarimą dėl padarytos moralinės skriaudos kompensavimo.
Kaip indeksuojamos periodinės išmokos?
Kas yra mediacija? Ar ji privaloma?
Kaip dalinamas sugyventinių turtas?
Atsakant trumpai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sugyventinių turtiniai santykiai nėra prilyginami sutuoktinių turtiniams santykiams. Tačiau sugyventinė(-is) turi galimybę kreiptis į teismą ir įrodinėti, jog prisidėjo arba finansiškai, arba savo darbu įsigyjant ar pagerinant konkretų turtą arba prisidėjo prie bendros sugyventinių buities gerinimo (rūpinosi vaikais, namų butinimi), mokesčių mokėjimo, kartu tvarkė ūkį (pagrindiniai įrodymai būtų parduotuvių čekiai, bankiniai pavedimai, kvitai už apmokėtas komunalines sąskaitas, liudytojai, patvirtinantys, kad sugyventiniai nuolat gyveno kartu ir pan.). Tokiu atveju teismas gali pripažinti, jog bendro gyvenimo metu įgytas turtas yra bendroji dalinė nuosavybė ir priklauso abiems sugyventiniams po ½ dalį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip. Bylose dėl sugyventinių bendrai įgyto turto padalijimo paprastai nustatinėjamos tokios aplinkybės: (i.) ar asmenys gyveno kartu ir turėjo tarpusavio santykius, artimus šeiminiams (t. y. vedė bendrą ūkį), susilaukė vaikų, gerino gyvenimo sąlygas (remontavo būstą), rūpinosi bendra buitimi ir poilsiu, turto išlaikymu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie tai, kad šalys buvo sutarusios dėl jungtinės veiklos. (ii.) Prie sugyventinių materialinės gerovės kiekvienas prisideda finansiškai pagal išgales ir savo darbu. Tokiu atveju yra sukuriama bendroji dalinė nuosavybė. Minėta, kad dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (pvz., vienas sugyventinis gaudavo darbo užmokestį, o kitas augino vaikus, rūpinosi namų buitimi).
Indeksavimas – tai periodinių išmokų (pavyzdžiui, vaiko išlaikymo, žalos atlyginimo) nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Indeksavimas nėra lygus priteistų išmokų didinimui. Nors išmokų suma po indeksavimo aritmetiškai padidėja, už šią sumą nuperkamų prekių ir paslaugų krepšelis lieka toks pat. Taigi šio mechanizmo tikslas – esant infliacijai, krepšelį išlaikyti tokį patį. Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo jas indeksuoti pats. Jeigu teismo sprendimą dėl išlaikymo ar žalos atlyginimo periodinėmis išmokomis vykdo antstolis, tai periodines išmokas indeksuoja antstolis. Kai priteistas išlaikymas ar atlyginama žala išieškoma darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo. Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (VKI), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas (https://osp.stat.gov.lt/kainu-indeksai-pokyciai-ir-kainos). Indeksavimas taikomas, kai vartotojų kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. Periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro. Po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos. Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. visuose šeimos ginčuose (santuokos nutraukimas, išlaikymo reikalavimas ir kiti, išskyrus tokius, kurių negalima išspręsti taikos sutartimi, pavyzdžiui, dėl tėvų valdžios apribojimo) taikoma privalomoji mediacija. Mediacija yra taikus ginčų sprendimo būdas siekiant šalis tenkinančio susitarimo. Privalomoji mediacija reiškia, kad pasinaudojimas ja yra būtina sąlyga kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo. Nepasinaudojus privalomąją mediacija šeimos bylose teismas atsisako priimti ieškinį. Prieš kreipiantis į teismą dėl šeimos ginčo sprendimo būtina inicijuoti mediacijos procesą – abiem šalims arba vienai iš šalių pateikti nustatytos formos prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Jei privalomąją mediaciją inicijuoja viena šalis, o kita nesutinka dalyvauti mediacijoje arba neatsako į pranešimą dėl mediacijos vykdymo per 15 d. d., privalomąją mediaciją iniciavusi šalis turi teisę kreiptis į teismą. Kai mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo privalomajai mediacijai skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, jo iki 4 valandų trukmės paslaugos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Jei per šį laiką šalys nepasiekia taikaus susitarimo, tačiau nori tęsti mediacijos procesą – tai gali būti daroma šalių lėšomis. Pasinaudojimo privalomąja mediacija faktą patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išduota pažyma dėl įstatymuose nustatyto reikalavimo pasinaudoti privalomąją mediacija įvykdymo arba mediatoriaus pažyma dėl mediacijos įvykdymo. Šie dokumentai pridedami prie ieškinio kreipiantis į teismą.
Išlaikymo dydis: kokio dydžio alimentų vaikui galima reikalauti?
Koks yra minimalus išlaikymo (alimentų) dydis?
Kaip apsaugoti asmeninį turtą nuo sutuoktinio skolų?
Apsaugoti asmeninį turtą nuo sutuoktinio skolų galima pasirašius vedybų sutartį. Civiliniame kodekse yra numatyta sutuoktinių teisė dar iki santuokos sudarymo arba jau sudarius santuoką susitarti dėl vedybų sutarties. Vedybų sutartimi sutuoktiniai gali nustatyti koks teisinis režimas bus taikomas jų turtui nuo vedybų sutarties įsigaliojimo (o tais atvejais, kai vedybų sutartis sudaroma dar iki santuokos sudarymo – nuo santuokos sudarymo momento). Vedybų sutartis įgyja teisinę galią tik ją užregistravus vedybų sutarčių registre. Vedybų sutartimi sutuoktiniai gali sulygti dėl visiško turto atskirumo teisinio režimo. Tai reiškia, jog visas turtas, kurį sutuoktiniai įgis santuokos metu, bus laikomas asmenine kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybe. Svarbu pažymėti, kad net ir sutuoktiniams vedybų sutartimi nustačius visiško turto atskirumo teisinį režimą, egzistuoja tam tikros išimtys. Neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra, šeimos gyvenamoji patalpa ir būtiniausiems šeimos poreikiams tenkinti reikalingi kilnojamieji daiktai (pavyzdžiui, baldai, vienintelis šeimos automobilis) bus pripažįstami šeimos turtu. Šeimos turtą perleisti ar kitaip suvaržyti teises į jį vienas sutuoktinis gali tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą, o kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų ir yra siekiama sudaryti sandorį dėl nekilnojamojo daikto, būtinas teismo leidimas. Iš šeimos turto taip pat negalimas išieškojimas pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris nėra susijęs su šeimos poreikių tenkinimu ar prieštarauja šeimos interesams.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, be išimties, privalo teikti abu tėvai proporcingai vaiko poreikiams ir savo turtinei padėčiai. Pažymėtina, jog tėvų turtinės padėties bei realių vaiko poreikių aspektas yra reikšmingas sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, tačiau ne fakto klausimą, kas reiškia, jog priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui yra numatoma besąlyginė pareiga mokėti išlaikymą nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties. Išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant vaiko poreikių turinį ir apimtį. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai yra šie: vaiko amžius (ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų poreikiai skirtingi, todėl atitinkamai ir išlaikymo dydis turėtų būti diferencijuotas); vaiko sveikatos būklė (sergančio vaiko didesnį išlaikymo dydį lemia medikamentų, geresnio maitinimo poreikis); vaiko gabumai ir polinkiai (vaiko, kuris mokosi muzikos ar dailės poreikiai yra didesni, todėl ir išlaikymo dydis turi būti didesnis). Išlaikymo dydį taip pat lemia ir tėvų turtinė padėtis. Išlaikymo dydis negali būti didesnis nei objektyviai leidžia tėvų materialinės galimybės. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio sprendžiama kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Jei vieno iš tėvų turinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą ir atvirkščiai, jei vaiko tėvo ar motinos turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga „į rankas“ (nuo 2021 m. sausio 1 d. – 468,00 Eur). Minėtasis išlaikymo dydis siejamas su būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu, tačiau teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl nepilnamečio poreikių, prioritetas taikytinas ne tik būtiniausių, bet ir jo specialiųjų poreikių tenkinimui. Apskaičiuojant vaikui reikalingą išlaikymo dydį patartina įvertinti šias išlaidas: dalis buto nuomos mokesčio (teismui pateikiama buto nuomos sutartis); dalis komunalinių mokesčių išlaidų (teismui pateikiama paskutinių mėnesių sąskaitų už šildymą, namo administravimą, vandenį, elektrą, atliekų tvarkymą ir kt. sąskaitos); išlaidos sveikatos priežiūrai (teismui pateikiama pažymos iš gydymo įstaigos apie vaiko sveikatos būklę, kvitai kiek išleidžiama vaistams); išlaidos mokymosi reikmėms; išlaidos maistui (maisto produktams parduotuvėje, pietums mokykloje, kavinėje); drabužiams ir avalynei; higienos priemonėms; buitinėms prekėms; visuomeniniam transportui ar kurui; internetui; telefonui (teismui pateikiami pinigų mokėjimo kvitai, apmokėtos sąskaitos faktūros ar mokėjimo pavedimai); Išlaidas kultūriniam lavinimui ir laisvalaikiui (teismui pateikiami bilietai į renginius, kino teatrą, lankytinas vietas, mokėjimo kvitai ar sąskaitos už papildomus vaiko užsiėmimus, būrelius, sporto klubą). Jei prašoma priteisti suma neviršija pusės minimalios mėnesinės algos (nuo 2021 m. sausio 1 d. – 234 Eur) – papildomų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti įrodinėti nereikia. Tuo atveju, jei reikalaujamo išlaikymo dydis viršija pusę minimalios mėnesinės algos, prašoma suma turi būti įrodoma pateikiant atitinkamus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, jog mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio. Atsižvelgiant į tai, jog per tam tikrą laikotarpį tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį – teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su esminiu tėvų turtinės padėties pasikeitimu (pavyzdžiui vienas iš tėvų pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas ar priešingai, prarado darbą ir dėl to sumažėjo nuolatinės pajamos) arba su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų ar didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, laisvalaikio pramogoms). Įrodžius, jog bent viena iš paminėtų sąlygų egzistuoja, išlaikymo dydis (forma) gali būti didinamas arba mažinamas, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio.
Minimalus išlaikymo (alimentų) dydis Lietuvos teisės aktuose nėra įvardytas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikomų asmenų skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad rekomenduotinas minimalus išlaikymo (alimentų) dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga (nuo 2023 m. sausio 1 d. –633 Eur, t. y. po 316 Eur iš kiekvieno tėvo). Jeigu vaikas neturi poreikių, dėl kurių jo būtinosios išlaidos būtų didesnės nei 633 Eur per mėnesį, tikėtina, kad jo išlaikymui ir bus priteista 316 Eur per mėnesį suma. Tiesa, ne visada vaiko išlaikymui bus priteista pusės MMA dydžio suma. Didesnes pajamas gaunančiam tėvui gali būti nustatoma didesnė suma išlaikymui. Taip pat didesnė suma gali būti priteisiama, kai ji būtina vaiko poreikiams patenkinti (vaikui reikalingi vaistai, specialus gydymas, būreliai, kiti laisvalaikio užsiėmimai ir pan.). Taigi, gali susiklostyti ir tokia situacija, kai materialiai didesnė vaiko išlaikymo našta teks vaiko tėvui, su kuriuo gyvena vaikas, o priteisiama iš kito tėvo išlaikymo suma sieks ne 316 eurų, o, pavyzdžiui, 100 eurų ar net mažiau.
Ar gali būti priteistas išlaikymas pilnamečiam vaikui?
Už kokį laikotarpį teismas priteisia išlaikymą nepilnamečiam vaikui?
Santuokos nutraukimas dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.
Santuokos nutraukimas dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės galimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytais pagrindais ir tvarka. CK 3.60 straipsnyje nustatyta, kad vienas iš sutuoktinių gali reikalauti teismo nutraukti santuoką, jei ši faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Remiantis CK 3.60 straipsniu, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo tuo atveju, jei iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. Kaltės prezumpcija Sutuoktinio kaltė preziumuojama (t. y. laikoma pagrįsta, kol neįrodoma kitaip), jei: 1) Sutuoktinis nuteistas už tyčinį nusikaltimą; 2) Sutuoktinis yra neištikimas; 3) Sutuoktinis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu arba šeimos nariais; 4) Sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau kaip 1 metus visiškai ja nesirūpina (nesirūpinimas gali pasireikšti tiek finansiškai, tiek morališkai, tiek abiem aspektais, tačiau svarbu, kad nesirūpinama visiškai). Sutuoktinio kaltė gali pasireikšti ir kitais pagrindais: konfliktišku charakteriu, pinigų švaistymu, bendrų sutuoktinio pareigų nesilaikymu ir pan. Šaliai, kuri teigia, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tenka įrodinėjimo pareigą, t. y. ši šalis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius kito sutuoktinio kaltę, lėmusią santuokos iširimą. Sutuoktinis, kuris nesutinka, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, turi teisę prieštarauti ir įrodinėti, jog santuokos iširimui įtakos turėjo ir ieškovo veiksmai (kaltė) (CK 3.61 straipsnis). Teismas, įvertinęs abiejų šalių argumentus, gali pripažinti, jog sutuoktiniai abu kalti dėl santuokos iširimo. Šiuo atveju nenustatinėjama, kurio iš sutuoktinių kaltė yra didesnė. Koks procesinis dokumentas teikiamas teismui? Ieškinys. Žyminis mokestis 1) Už reikalavimą nutraukti santuoką – 100 Eur (jeigu ieškinys teikiamas per elektroninių ryšių priemones, t. y. per e.teismas.lt, – 75 Eur). 2) Už reikalavimą padalinti turtą – apskaičiuojama nuo bendros dalintino turto vertės. 3) Už reikalavimą atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (jei reikalaujama) – apskaičiuojama kaip už turtinį reikalavimą.
Vaiko tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau tam tikrais atvejais ši pareiga išlieka net ir po to kai vaikui sukanka 18 metų. Sulaukęs 18 metų jaunuolis vis dar nėra finansiškai pajėgus pats save išlaikyti. Dauguma tokiame amžiuje tebesimoko mokykloje, tad gebėti dirbti ir užsidirbti pragyvenimui nėra realu. Todėl pilnametystės sulaukęs vaikas turi teisę gauti finansinę paramą iš savo tėvų. Svarbūs kriterijai, kurie turi būti atitikti nustatant pilnamečio asmens išlaikymą: Vaikas mokosi mokykloje ar studijuoja aukštojoje ar profesinėje mokykloje (nuolatinėse studijose); Jam nėra suėję 24 metai; Vaikas neturi pakankamai turto ir pajamų, kad pajėgtų pats save išlaikyti ir išlaikymas yra būtinas; Vaikas sąžiningai vykdo pareigą mokytis; Tėvai turi finansines galimybes teikti išlaikymą. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio vaiko poreikiams ir užtikrinti galimybę įgyti išsilavinimą, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį. Taigi, kiekvienu atveju yra vertinami vaiko poreikiai (ar jis moka už mokslą, ar dirba, kiek moka už nuomą, maistą, vaistus ir kitus būtinus pirkinius), ar vaikas išnaudoja visas protingas galimybes gauti pajamų ir ar tėvai bus pajėgūs finansiškai remti pilnametį vaiką. Jei vaiko tėvai nesutinka pilnamečio vaiko, kuriam reikalingas išlaikymas, remti savo noru, vaikas dėl išlaikymo priteisimo gali kreiptis į teismą. Prieš teismo procesą taikoma privalomosios mediacija. Dėl privalomosios mediacijos rašomas prašymas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Prašymo formą galima rasti čia: https://vgtpt.lrv.lt/lt/nuorodos/prasymu-formos arba https://vgtpt.lrv.lt/lt/naujienos/prasymus-del-privalomosios-mediacijos-jau-galima-teikti-elektroniniu-budu-per-teisis-sistema/?fbclid=IwAR3nJ67LBYaE1eje6V0eqexSciorVqPE23i3spmhwHhfdkK4QA88cpplVI0
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymą tėvai privalo mokėti nuo vaiko gimimo dienos, tačiau tais atvejais, kai dėl išlaikymo priteisimo į teismą kreipiamasi vėliau (pavyzdžiui, vaikui sulaukus 10 metų), įsiskolinimas gali būti išieškomas tik už paskutinius 3 metus iki ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pareiškimo dienos, t.y. jei dėl išlaikymo priteisimo į teismą kreipiamasi kai vaikui jau yra sukakę 10 metų, tai teismas įsiskolinimą priteistų tik už 3 paskutinius metus, o ne už visus 10 metų.
Noriu skirtis, bet vyras / žmona nesutinka. Ką turėčiau daryti?
Kam priklauso santuokoje įgytas turtas? Kokios yra išimtys?
Kaip nutraukti santuoką, kai nežinoma vieno iš sutuoktinių buvimo vieta?
Norint nutraukti santuoką, kai nežinoma vieno iš sutuoktinių buvimo vieta, visų pirma reikėtų kreiptis į teismą su prašymu pripažinti kitą sutuoktinį nežinia kur esančiu. Tam, kad teismas pripažintų asmenį nežinia kur esančiu, turi būti šios sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.14 straipsnis): 1) Mažiausiai vienerius metus asmens nuolat nėra jo paskutinėje gyvenamojoje vietoje. Vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai paskutinį kartą asmuo matytas ar gauta žinių apie jį arba jo buvimo vietą. Praėjus metams nuo šios dienos, asmenį galima pripažinti nežinia kur esančiu, jeigu apie jį daugiau negauta jokių žinių. Tačiau jeigu tokios dienos nustatyti neįmanoma, taikoma prezumpcija – pripažįstama, kad asmuo dingo ateinančių metų, einančių po metų, kai apie jį gauta žinių, sausio 1 d. ir vienerių metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo šios dienos. 2) Nėra jokios informacijos, kur asmuo yra. Pripažinus asmenį nežinia kur esančiu, santuoka gali būti nutraukta supaprastinto proceso tvarka pagal vieno iš sutuoktinių prašymą (CK 3.55 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Tokiu atveju aktualus institutas – santuokos nutraukimas vieno iš sutuoktinių prašymu. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – CK) 3.55 straipsnyje nustatyta, kad santuoka vieno iš sutuoktinių prašymu gali būti nutraukta esant bent vienai iš toliau nurodytų sąlygų: 1) Sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei 1 metus (pastaba: separacija nėra tik faktinis sutuoktinių gyvenimas atskirai; privalo būti teismo sprendimas dėl separacijos). 2) Vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje. 3) Vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu. 4) Vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei 1 metus už netyčinį nusikaltimą. Koks procesinis dokumentas teikiamas teismui? Prašymas (CK 3.56 straipsnis). Ką reikia aptarti prašyme? Prašymas nutraukti santuoką vieno iš sutuoktinių prašymu aprašomas CK 3.56 straipsnyje. Šis prašymas savo turiniu yra panašus į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu, t. y. prašyme nutraukti santuoką vieno iš sutuoktinių prašymu pažymima, dėl kokių priežasčių norima nutraukti santuoką, kaip pasidalijamas turtas, skolos, su kuo nustatoma nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir kt. Prašyme privalu nurodyti bent viena iš keturių sąlygų, kuria (kuriomis) remiantis kreipiamasi į teismą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.55 straipsnis). Žyminis mokestis Kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo vieno iš sutuoktinių prašymu, ieškovas nuo žyminio mokesčio yra atleidžiamas.
Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, po santuokos sudarymo jų įgytas turtas ir gautos pajamos (įskaitant darbo užmokestį) yra laikomi bendrąja jungtine nuosavybe. Tai reiškia, kad šiuo turtu jie disponuoja bendru sutarimu, negali jo suvaržyti be kito sutuoktinio sutikimo ar, įstatymų nustatytais atvejais, teismo leidimo. Pavyzdžiui, jeigu žmona uždirba 1000 eurų per mėnesį, o vyras nedirba, tačiau turi skolų, tos skolos gali būti išieškomos iš dalies žmonos darbo užmokesčio (500 eurų). Civilinis kodeksas taip pat numato išimtis, kada turtas, net jeigu jis ir buvo įgytas santuokos metu, nėra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o lieka vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Tai yra: vienam sutuoktiniui dovanotas turtas (jeigu dovanojant nėra aiškiai išreiškiama, kad jis yra dovanojamas abiem sutuoktiniams); sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam vieno iš sutuoktinių verslui (jeigu šiuo verslu abu sutuoktiniai nesiverčia bendrai); intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės (išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos); lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo; kitokios išmokos išimtinai susijusios su jas gavusio sutuoktinio asmeniu (pavyzdžiui, mokslo stipendija); kitas sutuoktinio įgytas turtas už asmenine nuosavybe esančias lėšas ar realizavus asmenine nuosavybę esantį turtą.
Ką daryti, jei vienas iš tėvų, kuris privalo mokėti išlaikymą vaikui, slepiasi, dirba ar gauna pajamas užsienyje?
Išlaikymo išieškojimas: ką daryti, jei vaiko tėvas/motina nemoka priteisto išlaikymo?
Gaunu minimalų atlyginimą, senatvės pensiją ar kitas minimalias pajamas. Ar iš manęs gali priteisti išlaikymą vaikui?
Net jei gaunate minimalų atlyginimą, senatvės pensiją ar kitas minimalias pajamas, iš Jūsų gali priteisti išlaikymą vaikui. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsniu, sunki vaiko tėvų turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės. Kadangi nepilnametis yra nedarbingas, tėvų teikiamas išlaikymas gali būti vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, todėl išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna minimalią mėnesinę algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas (CK 3.199 straipsnis). Taigi, sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne pačios išlaikymo prievolės egzistavimui. Kita vertus, tokiais atvejais būtina atsižvelgti į tai, dėl kokių priežasčių tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki. Jeigu savo sunkią turtinę padėtį jie sukūrė patys savo netinkamu elgesiu (girtaudami, vartodami narkotikus, švaistydami pinigus azartiniams lošimams ir pan.), tai „sunki materialinė padėtis“ negalėtų būti argumentas prašant sumažinti išlaikymo dydį
Esant situacijai, kai vienas iš tėvų nemoka priteisto išlaikymo vaikui ir slapstosi, dirba ir / ar gauna pajamų užsienyje, reikia kreiptis į bet kurį „Sodros“ skyrių, kuris suteiks pagalbą išieškoti išlaikymą užsienyje, taip pat padės surasti skolininko turtą ir pajamas bei užtikrins, organizuos priverstinį prievolės mokėti išlaikymą vaikui vykdymą.
Esant situacijai, kai vienas iš tėvų nemoka teismo priteisto išlaikymo vaikui, kartu su vaiku gyvenantis tėvas ar motina turi teisę kreiptis į teismą, priėmusį sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurio pagrindu gali būti pradėtas priteisto, tačiau nesumokėto išlaikymo išieškojimas. Norint pradėti priverstinį teismo sprendimo vykdymą, gautą vykdomąjį raštą reikia pateikti antstoliui, veikiančiam toje teritorijoje, kurioje yra skolininko gyvenamoji, darbo ar turto buvimo vieta. Išieškotojas, kreipdamasis į antstolį, privalo pateikti šiuos dokumentus: 1) teismo išduotą vykdomąjį dokumentą; 2) prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriame aptariamas vykdymo išlaidų apmokėjimas; 3) detalią informaciją apie susidariusį išlaikymo įsiskolinimą (nurodant tikslią įsiskolinimo sumą ar gautas įmokas, kurios galimai padengia ne visą įsiskolinimą); 4) asmens dokumento kopiją. Išieškotina suma šiuo atveju laikoma išlaikymo įsiskolinimo suma vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti dieną. Tuo atveju, jei antstoliui nepavyksta skolos išieškoti priverstine tvarka (t.y. jei sutuoktinis, nemokantis priteistų alimentų, neturi jokių piniginių lėšų, negauna darbo užmokesčio, taip pat neturi jokio turto, kurį realizavus būtų galima padengti skolą), vaikas, negaunantis išlaikymo, įgyja teisę gauti Vaikų išlaikymo fondo išmokas. Ši išmoka negali būti didesnė nei 1,5 bazinės socialinės išmokos (nuo 2020 sausio 1 dienos tai sudaro 58,5 Eur). Nuo 2018 m. sausio 1 d. vaiko išlaikymo išmokas skiria, išmoka ir iš skolininkų išieško „Sodra“. Daugiau informacijos galite rasti čia: http://sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/noriu-gauti-motinystes-arba-tevystes-ismoka/noriu-gauti-vaiku-islaikymo-ismoka. Pasinaudojus šia galimybe, neišmokėta alimentų dalis iš skolininko toliau bus išieškoma kaip jo skola vaikams, o Vaikų išlaikymo fondo sumokėtos išmokos pavirs alimentų nemokančio vieno iš tėvų skola valstybei. Pažymėtina, kad išmokos skiriamos ir mokamos tik nuo prašymo pateikimo, t.y. išlaikymas nemokamas už iki prašymo pateikimo laikotarpį, per kurį vienas iš tėvų nevykdė pareigos mokėti išlaikymą. Taip pat informuojame, kad Baudžiamojo kodekso 164 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę vengiantiems pareigos išlaikyti vaiką pagal teismo sprendimą. Todėl kartu su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų, susidūręs su tokiu vaiko tėvo ar motinos elgesiu, turi teisę kreiptis į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Vaiko išlaikymo dydžio pakeitimas
Kada asmeninė sutuoktinio nuosavybė pripažintina bendrąja sutuoktinių nuosavybe
Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo principai
Nustačius, kokios aplinkybės sudaro išlaikymo dydžio keitimo (padidinimo) pagrindą, toliau vertėtų pasigilinti, koks išlaikymo dydis gali būti pripažintas „protingu“. Nuo kurios sumos yra „atsispiriama”, formuluojant ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo dydžio padidinimo? Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikomas užtikrinančiu vaiko būtinus poreikius Šiuo atveju atsakymas slypi taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, kurioje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). 2020 m. spalio 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1114 nuo 2021 m. sausio 1 d. patvirtinta 642 Eur minimali mėnesinė alga (bruto). LAT taip pat pažymėjo, kad mažesnis išlaikymas (mažiau negu pusė MMA) teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Šiuo atveju yra būtina teismui pristatyti įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes. Tačiau paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Mažesnis išlaikymo dydis gali būti priteisiamas įrodžius, kad egzistuoja ypatingos aplinkybės, dėl kurių nurodyto dydžio išlaikymas būtų objektyviai neįmanomas. Taigi, atsakovui nesutinkant su ieškinio reikalavimu dėl pusės MMA dydžio išlaikymo priteisimo, jis teismui turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius itin sunkią jo turtinę padėtį arba sveikatos būklę bei pagrįsti šių aplinkybių išskirtinumą. Tačiau, pavyzdžiui, išskirtinėmis nebus pripažintos aplinkybės, jeigu vaiko tėvas nedirba savo pasirinkimu ir nededa pastangų susirasti darbą pagal turimus įgūdžius. Šios aplinkybės neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui.
Vaiko tėvams nutraukus santuoką arba vaiko tėvams, nesudariusiems santuokos, nutarus gyventi atskirai, neišvengiamai kyla ne tik vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, bet ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimas. Jeigu tėvai tarpusavy sutaria, neegzistuoja kitų aplinkybių, galinčių sukelti vaiko teisių pažeidimų, bendraujant su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina), bendravimo su vaiku tvarka nustatoma tėvų abipusio susitarimo pagrindu, dažnai detaliai jos neapibrėžiant, nedetalizuojant. Tačiau tuo atveju, jeigu santykiai tarp tėvų yra konfliktiški, vaikas nenori/negali bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu/motina arba toks bendravimas gali pažeisti nepilnamečio interesus, yra būtinas bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, atsižvelgiant į vaiko, tėvo (motinos) interesus, siekiant apsaugoti ne tik vaiko teises bei teisėtus interesus, užtikrinant jam teisę bendrauti su tėvu/motiną, bet ir apsaugoti vaiko interesus nuo potencialaus jų pažeidimo, kurį gali atlikti tėvas arba motina, tiek kurie gyvena skyrium, tiek ir gyvenantys kartu su vaiku. Vienoje naujausių nutarčių civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo pagrindinius principus, į kuriuos turi atsižvelgti teismai, nustatydami bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką bei kontroliuodami nustatytos bendravimo tvarkos vykdymą bei jos laikymąsi (2021 m. kovo 3 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).
Vienoje naujausių nutarčių civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo pagrindinius principus, į kuriuos turi atsižvelgti teismai, nustatydami bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką bei kontroliuodami nustatytos bendravimo tvarkos vykdymą bei jos laikymąsi (2021 m. kovo 3 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Taigi, svarbiausi bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo principai yra šie: 1) visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku; 2) jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčą tarp tėvų sprendžia teismas. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai; 3) atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės; 4) tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką; 5) tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais; 6) teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas; 7) vaiko kompetencija priimti sprendimą – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.
Kada notarai įgyja teisę įforminti santuokos nutraukimą
Tėvystės nustatymas ir nuginčijimas
Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas
Nuo 2023 metų sausio 1 d. įsigalioja nemažai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimų. Kokios naujovės laukia šeimos teisiniuose santykiuose ir ką reikėtų žinoti? pirmiausia nuo naujų metų pradžios Lietuvos notarai įgyja teisę įforminti santuokos nutraukimą arba gyvenimą skyrium (separaciją), kai: sutuoktiniai dėl to sutaria, t. y. santuoką nutraukia bendru sutarimu ir yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toks reikalavimas – sudaryti sutartį, norint nutraukti santuoką bendru sutarimu, t. y. be ginčo, – galiojo ir iki šiol); metus negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio; neturi nepilnamečių vaikų. Notarams taip pat perduodamos kelios kitos naujos funkcijos, kurias iki šiol taip pat atlikdavo teismai: notarai turės teisę keisti vedybų sutartis, kurias jie ir tvirtina; spręsti dėl tėvų sudaromų sandorių, susijusių su nepilnamečio vaiko turtu, tokiems sandoriams reikėdavo teismo leidimo; spręsti dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, perleidimo sandorių, kuriems taip pat būdavo reikalingas teismo leidimas. Kokius dokumentus sutuoktiniai turės pateikti notarui, norėdami išsituokti? Sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutikimu, turi pateikti notarui: rašytinį patvirtinimą, kad daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo; sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; jei turi bendrų ar bet kuris iš sutuoktinių kreditorių, t. y. paskolų, nesvarbu, ar iš bankų ar privačių asmenų, turi pateikti notarui įrodymus, kad apie kreipimąsi į notarą dėl santuokos nutraukimo informavo visus žinomus kreditorius; raštu nurodyti, jei pageidauja, kad jiems nebūtų skirtas terminas susitaikyti, – jei tokio pareiškimo nebus, notaras privalės pasiūlyti sutuoktiniams susitaikyti ir iki 6 mėnesių atidėti santuokos nutraukimą. Tuo atveju, jei sutuoktiniai turi kreditorių, notaras sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių galės tvirtinti ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo kreditorių informavimo, jei kreditoriai neprieštaraus turto ir kreditorinių įsipareigojimų pasidalinimo sąlygoms. Jei kreditoriai prieštaraus, sutuoktiniai turės arba keisti savo sutartį, arba notaras jos netvirtins, ir tokiu atveju sutuoktiniai dėl santuokos nutraukimo turės teisę kreiptis į teismą.
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis, tačiau tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kokių tikslų siekiama nuginčijant tėvystę. Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia ir teisinį santykį su vaiku, vadinasi, vaikas lieka be tėvo. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pabrėžtina, kad informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus. Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra ypač svarbus, todėl visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylose dėl tėvystės nustatymo kasacinis teismas yra nurodęs, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013; 2011 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Visgi nei CK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą, tokiu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011 ir kt.). Taigi sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo vertinama, ar asmuo, kuris ginčija pareiškimu pripažintą tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas, ir pripažino tėvystę; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidūrusius interesus ir kokia teisinga šių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08), par. 65).